Monografijoje analizuojama kaip konvencinių ir nekonvencinių karo metodų simbiozė gali būti ir buvo efektyviai panaudojama įvairiuose karo bei konfrontacijos etapuose. Veikiant netiesiogiai, taikant konvencinius ir nekonvencinius metodus, buvo kovojama ir tarpukariu. Tyrimas vykdytas remiantis tarpukario Lietuvos atvejo analize per netiesioginių veiksmų strategijos metodologinę prieigą, ją adaptuojant mažos valstybės XX a. pirmosios pusės sąlygoms.