Spūn Riverio antologija sukėlė didžiausias diskusijas nuo pat amerikiečių literatūros užgimimo. Miesto ar miestelio, vardu Spūn River, žemėlapiuose nėra. Į knygą sudėtos tariamos miestelio gyventojų epitafijos, beveik viską gali pasakyti apie pasaulį, deja, jie- mirusieji… Prieš mūsų akis atsiveria Amerikos provincija, žmonių portretai, jų dramos ir komedijos kaleidoskopiškai keičia vienas kitą: daktarai ir kareiviai, pardavėjai ir teisėjai, lengvapėdžiai vyrai ir moterys, aktoriai, arklių pirkliai ir pastoriai, savo kailyje netveriantys Dievo ieškotojai ir ateistai arba per spiririzmo seansus iššauktos pasaulio didžiųjų vėlės byloja į mus... Knygą pradeda S.Gedos įvadas "Smagus mirusiųjų kalbėjimas": Literatūros kritika ir geriausieji ano meto rašytojai vienu balsu pripažino Mastersą didžiuoju Amerikos dainium, o apie Antologiją net buvo pareikšta, kad "ji bus klasika tol, kol Amerika bus Amerika". Iš daugelio E.L.Masterso knygų vienintelė Antologija išlaikė išbandymą. Jos leidimų poeto tėvynėje būta per šimtą! Ji išversta į svarbiausias opasaulio kalbas.