Knyga „Vilko valanda“ yra atsakymų virtinė į klausimus, kas būtų buvę, jeigu Universiteto alchemikų atradimas būtų aukštyn kojom apvertęs Europos gyvenimą, o Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir praėjusio amžiaus pradžioje tapęs Laisvuoju Miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru.

Gan naujas steampunk žanras pasirinktas neatsitiktinai – jo dėka Andrius Tapinas kviečia sugrįžti į 1905-ųjų metų Vilnių, tačiau istorinę medžiagą praturtina ir fantastikos elementais.

Valandų valandos praleistos archyvuose vartant anglų, rusų ir lietuvių kalba parašytus metraščius bei senas autoriaus fantastinės literatūros pomėgis kviečia pasinerti į nutrūktgalvišką Lietuvos sostinę Vilnių, svarstant, koks jis galėjo būti, jeigu įvykiai būtų susiklostę visai kitaip.

„Vilko valanda“ prasideda nuo ekskurso į praeitį - 35 metus iki veiksmo pradžios, kai Rusiją valdė caras Aleksandras II ir po kurio ekonominių reformų Rusijai katastrofiškai trūko pinigų. Ją taip pat ėdė milžiniško masto korupcija, į kurią buvo įklimpę aukščiausi pareigūnai. Besikuriančio Aljanso architektams tokia ant finansinės prarajos atsidūrusios Rusijos būklė buvo neįtikėtinai naudinga. Beje, visi šios ištraukos veikėjai - istoriškai autentiškos asmenybės.