Kurortai – weekendų miestai ir priemiesčiai – tapo kitokio gyvenimo pažadu tarpukario Lietuvoje. Savita architektūra ir urbanistika, pramogos ir ritualai formavo poilsio kultūrą, liudijo svarbius modernios valstybės kūrimo procesus.

Ši monografija leidžia naujai pažvelgti į visiems gerai pažįstamas poilsio kryptis, kurių potencialą bandyta išskleisti tarpukariu: nuo Birštono iki Palangos. Sykiu pažinti tuos kurortus, kurie XX a. istorijos verpetuose taip ir liko pumpuro stadijoje.Tarpukario kurortų paveikslas prieš skaitytojų akis skleidžiasi per istorinį ir architektūrinį pasakojimą, to meto spaudos citatas bei archyvines nuotraukas. Ir užduoda klausimą: kiek tarpukario poilsiavimo tradicijos gyvos šiandien?

„Pabundu, iššluoju grindis, nuvalau dulkes, nueinu į „​​Gorkį“, kasininkė susuka pirkinius į rudą popierių, meistriškai užlankstydama kampelius, pora skaitliukų ir monetų dūžių, dar porcija plombyro, nepamiršti namo papietauti, su draugais prie ežero, į šokius estradoj, grįžti būtinai iki dvylikos. Visada lengvas vakaro rūkas, salstelėjęs pušų ir treštančios medienos kvapas, gelsvų žibintų gatvės. Toks, visada asmeniškas, mano Druskininkų kurortas su „viskas įskaičiuota“, auginęs artumą šeimai, architektūrai ir norui ją tyrinėti. Linkiu keliaujant skaityti ir skaitant keliauti, nesvarbu, toli ar arti, bet su nuotykiais ir atradimais – dabar ar prieš šimtą metų“, – knygos autorė, architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.